WELL sertifikatas Lietuvoje: naujas standartas, kuris keičia biurų nuomos taisykles

Šiuo metu pasaulyje daugiau nei 2600 pastatų yra gavę WELL sertifikatus, apie 450 jų yra Europos Sąjungoje. Vis tik Lietuvoje tokio objekto dar neturime. Kuo ypatingas WELL sertifikatas ir ką jis duoda nekilnojamojo turto (NT) projekto vystytojams, investuotojams, nuomotojams ir pačiame pastate dirbantiems žmonėms?

Nors tvarumas NT sektoriuje jau seniai nebėra naujiena, pastaraisiais metais akcentas vis dažniau krypsta ne tik į aplinkosaugą, bet ir į žmonių sveikatą bei gerovę darbo aplinkoje. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – WELL sertifikavimas, stipriau orientuotas būtent į žmogaus sveikatą, gerovę bei produktyvumą. Kitaip tariant, moksliškai pagrįstais sveikatos principais besiremiančiu WELL sertifikatu siekiama sukurti aplinką, leidžiančią palaikyti bei gerinti fizinę, psichologinę ir emocinę žmogaus būklę.

Kas yra WELL sertifikatas?

UAB GREENBALT vadovas, akredituotas WELL vertintojas ir ekspertas Mindaugas Mikolainis pasakoja, kad WELL sertifikato pradžia laikomi 2012-ieji metai, kai „Clinton Global Initiative“ susitikime buvo pristatyta Jungtinių Valstijų NT bendrovės „Delos“ sukurta pastatų vertinimo sistema. Po dvejų metų, 2014 m. spalį, tarptautinis WELL pastatų institutas (angl.: International WELL Building Institute, IWBI) oficialiai pristatė WELL pastatų vertinimo standartą.

„WELL sertifikato esmė – konkrečiais rezultatais pagrįsta sistema, skirta matuoti, sertifikuoti ir stebėti užstatytos aplinkos savybes, darančias poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei. WELL sertifikate vertinamos dešimt pagrindinių kategorijų: oras, vanduo, mityba, apšvietimas, fizinis aktyvumas, terminis komfortas, garsas, medžiagos, psichologinė gerovė ir bendruomenė“, – vardija M. Mikolainis.

Pasak jo, iš pasirenkamų priemonių kiekvienoje kategorijoje renkami taškai, kurių daugiausiai gali būti 100. WELL sertifikatas turi tris lygius: sidabro (Silver), kuriam reikia surinkti mažiausiai 50 taškų; aukso (Gold) – nuo 60 iki 79 taškų ir platinos (Platinum) – nuo 80 iki 100 taškų. Surinktų taškų kiekis rodo, kiek sveikatai palankių sprendimų pastate įgyvendinta.

„Nuo 2014 m. WELL pastatų standartas buvo pora kartų atnaujintas. Dabar naudojama WELL antroji versija, pristatyta 2020-aisiais. Į ją įtraukti griežtesni sveikatos ir sveikatingumo kriterijai, pagrįsti pastatuose dirbančių žmonių atsiliepimais ir įvairiais moksliniais tyrimais. Šiuo metu WELL yra didžiausia pasaulyje sveikųjų pastatų sertifikavimo ir reitingavimo platforma“, – priduria ekspertas.

Pirmoji kregždė Lietuvoje

Šiuo metu 131-oje pasaulio šalyje bendras WELL sertifikatą turinčių pastatų plotas siekia beveik pusę milijardo (480 mln.) kvadratinių metrų. Bendras sertifikato siekiančių pastatų skaičius – daugiau nei 74 tūkstančiai. Bent vieną savo pastatą sertifikavę WELL sertifikatu yra daugiau nei 150 „Fortune 500“ ir „Global 500“ sąrašų įmonių.

Iš viso pasaulyje WELL sertifikatus jau yra gavę daugiau nei 2600 pastatų, iš jų apie 450 – ES. Baltijos šalyse tokio objekto dar neturime, bet WELL sertifikavimui jau yra registruoti penki NT projektai: keturi Lietuvoje ir vienas Latvijoje. Pagal sertifikavimo eigą panašu, kad bendrovės „Realco“ Vilniuje statomas verslo centras „Hero“ gali tapti pirmuoju WELL sertifikatą turinčiu pastatu Baltijos šalyse.

„2023-2024 metais buvo vykdomas WELL koncepcijų pritaikymas „Hero“ projekte, šiemet numatytas trečiosios šalies atliekamas techninis patikrinimas, o kitąmet suplanuota sertifikavimo pabaiga. Vėliau kiekvienais metais reikės vertinti verslo centro kokybinius parametrus, nuo ko priklausys, ar „Hero“ išlaikys WELL sertifikatą ir kokio lygio jis bus“, – pasakoja M. Mikolainis.

Ekspertas pabrėžia, kad, siekiant skaidrumo ir nešališkumo, pastato atitikimą WELL standartui visuomet vertina iš kitos valstybės atvykę trečiosios šalies vertintojai.

„Nors turime ir specialistų, ir laboratorijų, taip pat teikiame konsultacines paslaugas bei organizuojame WELL kreditų įgyvendinimą sertifikato siekiančiame pastate, tačiau patį vertinimą visuomet atlieka trečioji šalis, paskirta WELL organizacijos. Taip išlaikomi aukšti standartai ir apsisaugoma nuo potencialaus šališkumo“, – pasakoja M. Mikolainis.

Trečiosios šalies, konkrečiai – WELL organizacijos atstovas, dalyvauja ir sertifikato siekimo procese, kai atvyksta į statomą pastatą ir jame paima vandens bei oro mėginius nepriklausomiems laboratoriniams tyrimams.

Į žmogaus gerovę orientuotas sertifikatas

Lyginant su tradiciniais biurais, WELL standartas padeda kurti sveikesnę, motyvuojančią ir patrauklesnę darbo aplinką. Darbuotojams jis reiškia geresnę oro kokybę, apšvietimą, akustiką, bendrą komfortą ir mažesnį streso lygį bei geresnę psichologinę savijautą. Tokiame pastate dirbantys žmonės skatinami daugiau judėti ir sveikiau maitintis.

„Realco“ komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo vadovė Gintarė Žemaitė pasakoja, kad šia kryptimi orientuotų sprendimų verslo centre „Hero“ bus ne vienas.

„Pastate įrengtos dvi estetiškai ir patraukliai apipavidalintos laiptinės, skatinsiančios lipti laiptais, užuot važiavus liftu. Čia pat esame suplanavę ir maždaug 20 kvadratinių metrų ploto urbanistinį sodą, kuriame darbuotojai galės patys sodinti įvairius maistinius augalus ar prieskonius – taip bus ne tik propaguojama sveika gyvensena, bet ir skatinamas socialinis bendravimas“, – pora pavyzdžių pateikia G. Žemaitė.

Pasak jos, darbdaviams WELL sertifikatas reiškia produktyvesnius ir rečiau sergančius darbuotojus, didesnę potencialių kandidatų trauką ar geresnę esamų darbuotojų išlaikymo statistiką. Tam pritaria ir M. Mikolainis.

„Pats pirmasis, pilotinis WELL projektas vyko Los Andžele, naujame NT paslaugų ir investavimo įmonės CBRE biure. Po persikėlimo į šį, WELL sertifikatą gavusį, biurą, darbuotojai pranešė apie 30 proc. sumažėjusį stresą ir 27 proc. padidėjusį produktyvumą. Amerikos interjero dizainerių draugija po persikėlimo į WELL sertifikuotą biurą pranešė apie iki nulio sumažėjusią darbuotojų kaitą bei ketvirtadaliu išaugusį pasitenkinimą darbu. Ir tokių pavyzdžių yra daugybė“, – pasakoja WELL ekspertas.

Iki šiol jau yra atlikta ir nemažai mokslinių tyrimų, rodančių, jog WELL principų taikymas turi apčiuopiamą teigiamą poveikį tiek darbuotojų savijautai, tiek organizacijos veiklos rezultatams.

„Pavyzdžiui, vienas Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos tyrimas parodė, kad geresnė oro kokybė (mažesnis CO₂ ir lakiųjų organinių junginių lygis) gali pagerinti darbuotojų dėmesingumą net iki 61 proc. WELL sertifikuotuose pastatuose dirbantys žmonės dažnai sakosi geriau miegantys ir jaučiasi energingesni. WELL standarto garantuojami akustiniai sprendimai, geresnis apšvietimas ar specialios poilsio zonos gerina darbuotojų emocinę gerovę, taip pat skatina juos daugiau laiko dirbti ne nuotoliu, o biure“, – privalumus vardija M. Mikolainis.

Ar galima tikėtis, kad WELL populiarės ir Lietuvoje?

Ekspertas įsitikinęs, kad WELL standarto augimą Lietuvoje labiausiai paskatintų trys veiksniai: didesni darbuotojų ir nuomininkų lūkesčiai darbo aplinkos kokybei, augantis investuotojų dėmesys aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir įmonių valdysenos (angl. ESG) kriterijams bei viešosios politikos paskatos.

Tam pritaria ir G. Žemaitė, pasak kurios, darbdaviai vis labiau supranta, kad sveika aplinka tiesiogiai veikia produktyvumą ir darbuotojų išlaikymą, todėl auga paklausa biurams, kurie tai užtikrina. Ne tik tvarumą, bet ir poveikį žmonėms taip pat vis dažniau vertina ir investuotojai.

M. Mikolainis įsitikinęs, jog prie WELL standarto populiarinimo prisideda ir tokie projektai kaip „Hero“, tampantys sektinu pavyzdžiui ir nedviprasmiškai demonstruojantys, kad investicija į žmonių sveikatą ir gerovę visiškai sutampa su modernaus NT verslo tikslais. Pasak eksperto, toks projektas gali paskatinti proveržį dviem kryptimis: NT vystytojus skatinti siekti ne tik tvarių, bet ir žmonėms palankių pastatų, o nuomininkus – kelti aukštesnius reikalavimus darbo aplinkai ir talentų pritraukimui.

„Naujasis verslo centras – tai ne tik inovatyvus biuras, bet ir aiški žinutė rinkai, kad darbuotojų poreikiai Lietuvoje tampa vis didesniu prioritetu. Jei „Hero“ sėkmingai įrodys WELL naudą praktikoje – bus fiksuojama mažesnė darbuotojų kaita, didesnė motyvacija ir pan. – tai gali tapti lūžio tašku, kuris paskatins WELL standarto populiarėjimą Lietuvoje“, – įsitikinęs M. Mikolainis.